• PLAUKIMAS VERKNE

Verknė – teka pietų Lietuvoje, Trakų ir Prienų rajonuose. Prasideda Galaverknės pavadinimu Trakų rajone, 5 km į vakarus nuo Rūdiškių, Aukštadvario regioniniame parke, 141 m virš jūros lygio. Pačiame aukštupyje pratekėjusi Vilkokšnio ežerą įgyja Verknės pavadinimą. Labai vingiuodama teka vakarų, šiaurės vakarų, pietvakarių kryptimi per Sienio, Negasčiaus, Navos ir dar keletą mažesnių ežerų. Įteka į Nemuną 2 km į šiaurės rytus nuo Birštono, aukščiau Biršono kilpos, 285 km nuo Nemuno žiočių. Apie 2 km Verknės žemupio ruožas yra patvenktas Kauno marių.

Verknės žiotys yra 40,6 m virš jūros lygio, tad nuo versmės iki žiočių upė nusileidžia net 100,4 metrus. Upės plotis kinta nuo 2 metrų ties ištakomis iki 30 metrų ties žiotimis. Vagos vidutinis plotis 10–25 m. Vidutinis gylis 1,5 – 2,5 m, o giliausios vietos 4m yra ties Alešiškėmis ir Stakliškėmis. Vidutinis srovės greitis 0,3-0,5 m/s, didžiausias (ties Aukštadvariu, Verbyliškėmis, Medeikoniais) 1 m/s. Debitas ties Verbyliškėmis: vidutinis – 5,55 m³/s, maksimalus – 116 m³/s, minimalus – 0,2 m³/s. Verkne pavasarį nuteka 35 proc., vasarą 18 proc., rudenį 20 proc., žiemą 27 proc. viso metinio upės nuotėkio. Pavasario potvynio metu vandens lygis pakyla iki 1,3 m virš įprastinio vasaros lygio. Verknė užšąla gruodžio pabaigoje, ledas laikosi apie 85 dienas. Upės baseine yra maždaug 80 ežerų, kurie sudaro 2 proc. baseino ploto. Pelkės užima 12 proc., miškai 13 proc. baseino. Verknės aukštupyje gausu požeminių vandenų šaltinių. Didesni intakai: Stūzda, Samė, Adinčiava, Vapsa, Obeltis, Dindžiakė (kairieji), Balina, Lielelė, Guostė, Alšia, Sviedubė (dešinieji). Verknė patvenkta dvejose vietose: Aukštadvario HE tvenkinys (nuo 1960 m., 293 ha, 56 km nuo žiočių) ir Jundeliškių tvenkinys (nuo 1958 m., 22 ha, 9 km nuo žiočių). Ties Verbyliškėmis (14 km nuo žiočių) yra įrengtas vandens matavimo postas. Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, o žemupys – į Nemuno kilpų regioninius parkus, be to, ruožas nuo Aukštadvario tvenkinio iki Adinčiavos žiočių (13,6 km) priklauso Verknės ichtiologiniam draustiniui..

Svarbesnės gyvenvietės prie Verknės: Galaverknis, Tolkiškės, Aukštadvaris (Trakų raj.), Vydžionys, Gripiškės, Pikelionys, Verbyliškės, Jundeliškės, Medeikonys (Prienų raj.). Ši upė nėra tokia apkrauta vandens turistų, kaip tradicinės upės Ūla ar Merkys. Todėl plaukdami Verkne neskubėdami galėsite gerėtis gamta ir kompanijos draugija. Be to pagal norą ir poreikį galima pasirinkti plaukimo sudėtingumą bei plaukimo atstumą, nes Verknės ištakose yra nemažai sunkiai praplaukiamų ir baidarių perkėlimų reikalaujančių vietų, už Aukštadvario ežerų prasideda ruožas su staigiais vingiais, medžių išvartomis, bei žemais tilteliais, nuo Pakrovų pereinantis į ramesnį ruožą, tačiau ir čia srovė ir staigūs posūkiai neleis nuobodžiauti, suteiks daug netikėtumų ir džiaugsmo.

imga0439